Apie kun. J.Bosko prevencinę ugdymo sistemą

Informacija
Sukūrė Trečiadienis, 2014 kovo 12 21:25
Peržiūros: 2002

bosco"Jaunimas yra pati trapiausia ir kartu pati brangiausia visuomenės bei Bažnyčios dalis. Visuomenė, kuri rūpinasi jaunimu, turi ateitį. "
(Kunigas J.Bosko)

 

Interneto dienraštyje Bernardinai.lt paskelbtas straipsnis "Kun. Luca Barone. Šv. Jono Bosko sukurta prevencinė ugdymo sistema, auginanti šventuosius". Straipsnį  parengusi Monika Midverytė OFS trumpai pristato  šventojo kunigo Jono Bosko gyvenimą ir jo sukurtą saleziečių prevencinę jaunimo ugdymo sistemą:

Kunigas Jonas Bosko šventimus priėmė XIX a. viduryje – tuo metu, kai jaunimas Turine patyrė labai daug problemų. Mieste gyveno šimtai skurstančių ir darbo ieškančių  jaunuolių. Kunigas Bosko greitai suprato, kad pagrindinis dalykas, kurio jiems dabar reikia, yra namai. Jaunuoliai paliko savo šeimas ir artimuosius tolimuose Italijos kaimuose ir atvyko į Turiną, kur nebuvo namų, galinčių juos priimti. Todėl šv. Jonas Bosko pradeda juos burti ir apgyvendinti kartu su savimi.

Tad pirmasis Jono Bosko sukurtos prevencinės ugdymo sistemos principas yra sukurti laukiančius ir priimančius namus. Namus, kurie priima jaunuolį ne kaip jau esamą produktą, sukurtą ir ištobulėjusį žmogų, bet tokį, koks jis yra, kad galėtų kartu su juo tobulėti.

Antrasis prevencinės sistemos principas – kiemas, kuriame galima susitikti su draugais ir sukurti bei išgyventi gražius santykius su kitais žmonėmis. Tai kiemas, kuriame kartu laiką leidžia vaikai ir suaugę žmonės, viskas vyksta šeimos dvasioje. Tai linksma vieta, tačiau turinti ir savo taisykles. Vieta, kur vaikas yra pagrindinis veikėjas ir svarbiausias asmuo, o kartu gerbiantis kitus ir taisykles.

Šiame kieme yra vienas ypatingas įstatymas – tai džiaugsmas, linksmumas. Toks džiaugsmas gimsta žmoguje, turinčiame gerą santykį su Dievu ir aplinkiniais žmonėmis. Kunigas Bosko sakydavo – darykite gera visiems ir niekam nedarykite blogo. Jis išmokė savo vaikus, kad rami sąžinė atneša džiaugsmą, o ji įmanoma tik tada, kai esi taikoje su Dievu.

Kunigas Bosko, žiūrėdamas į šiuos vaikus taip pat gerai suprato, kad jiems reikia padėti  išmokti skaityti ir rašyti. Jis matė, jog reikia žmogaus, galinčio išmokyti vaikus amato. Todėl kunigas Bosko pats pradėjo mokyti savo vaikus skaityti ir rašyti. Pavyzdžiui, jis pats pirmas išmoko taisyti batus ir po to išmokė to savo vaikus. Iš vakaro išmokdavo pats, o ryte jau mokydavo globotinius.

Tad trečiasis prevencinės saleziečių ugdymo sistemos dėmuo yra mokykla, paruošianti gyvenimui. Mokėjimas skaityti ir rašyti bei amato išmanymas suteikia vaikui orumą. Jonas Bosko surašė ir pats pasirašė pirmąjį darbo sandėrį tarp darbdavio ir jaunuolio. Jis pakviesdavo darbdavį ir jaunuolį pasirašyti kontraktą ir pats jį patvirtindavo savo parašu. Amato išmanymas ir mokėjimas skaityti bei rašyti suteikdavo jaunuoliams naują progą gyventi.

Papasakosiu jums vieną pavyzdį iš saleziečių šeimos gyvenimo. Prieš 28 metus saleziečiai pradėjo darbą Ganoje, Afrikoje. Pradžioje jie įkūrė mažas dirbtuvėles, kuriose pirmais metais galėjo priimti tik 50 vaikų, nes nebuvo daugiau priemonių ir vietos. O lankančių saleziečių namus buvo daugiau nei du šimtai jaunuolių. Taigi broliai saleziečiai nusprendė surengti nedidelį testą visiem dviem šimtam vaikų. Gavę rezultatus jie padarė sąrašą nuo geriausiai iki prasčiausiai pasirodžiusio vaiko ir priėmė į dirbtuves paskutinius penkiasdešimt vaikų, nes jiems, paskutiniesiems penkiasdešimčiai, labiausiai reikėjo meilės ir orumo. Būtent to mus išmokė kunigas šv. Jonas Bosko.

Kunigas Bosko išmokė savo vaikus, kad santykis su Dievu nėra liūdnas dalykas. Jis išmokė žiūrėti į Dievą kaip į Tėtį, kuris rūpinasi savo vaikais. Šv. Jonas Bosko pats neteko tėčio būdamas tik dvejų metukų, todėl visą gyvenimo žinojo, ką reiškia kentėti dėl to, kad esi našlaitis, ir puikiai suprato, kaip svarbu vaikams ir jaunuoliams turėti tėvą.

Ši prevencinė ugdymo sistema išugdė daug šventųjų. Labai įdomu, kad kunigas Bosko įkūrė saleziečių kongregaciją iš tų pačių savo išugdytų jaunuolių. Jis neįsteigė kongregacijos su kitais suaugusiais kunigais, o nusprendė įkurti saleziečius su jaunuoliais, kurie buvo patys patyrę ir žinojo, kas yra prevencinė Jono Bosko ugdymo programa. Šie jauni vyrai žinojo, kas yra tėvas, nes matė jį kunige Bosko. Todėl dalis jų nusprendė pasilikti su Bosko visą gyvenimą, kad galėtų būti tėvai kitiems vaikams.

Tuomet, kai saleziečių kongregacija buvo dar neseniai susikūrusi, 1875 m. kunigas Bosko išsiuntė pirmuosius misionierius į Argentiną, Patagoniją. Nuo tol kasmet nauji misionieriai iškeliaudavo į įvairiausias pasaulio šalis. Šiandien saleziečiai yra įkūrę misijas 132 pasaulio šalyse, nes kiekvienoje šalyje yra tie penkiasdešimt, esantys sąrašo apačioje. Būtent dėl jų ir egzistuoja saleziečiai.

 

Straipsnį pritaikė J.Leonavičienė, IT mokytoja